Europa aktyviai žengia link kvantine fizika pagrįstos tinklo infrastruktūros kūrimo: 2023 m. gegužę daktaras Benjaminas Renionas iš Insbruko universiteto (Austrija) padarė svarbų proveržį – panaudodamas kvantinės fizikos principus perdavė informaciją 50 km ilgio optiniais kabeliais. Jis padarė proveržį.
Skirtingai nuo šiandieninio interneto, kuris pagrįstas dvejetainiais duomenimis, kvantinė fizika nagrinėja mažų dalelių, pavyzdžiui, molekulių, atomų ir net elektronų bei fotonų, savybes ir sąveiką. Kvantiniai bitai, vadinamieji kubitai, žada saugesnį duomenų perdavimą, nes stebint daleles keičiasi jų būsena, todėl neįmanoma pasiklausyti.
Be saugumo, kvantinis internetas gali atverti naujas galimybes medicinoje, astronomijoje ir net bankomatuose. Tačiau, nepaisant visų šių privalumų, kvantinis internetas neturėtų pakeisti tradicinio interneto, o tik jį papildyti.
Renniono tyrimai yra Europos Sąjungos (ES) projekto „Kvantinio interneto aljansas” (Quantum Internet Alliance (QIA), vienijančio mokslinių tyrimų institutus ir įmones iš visos Europos, dalis. Iki 2026 m. kovo mėn. pabaigos projektą finansuoja ES, skirdama 24 mln. eurų.
Europai siekiant plėtoti kvantinį internetą, 2023 m. birželį paskelbta apie partnerystę, kurios tikslas – kurti kvantinius kompiuterius šešiose Europos šalyse.
Tačiau Europa nėra vienintelė, besidominti šia sritimi. Kinija ir Jungtinės Valstijos pastaraisiais metais taip pat pademonstravo didelę pažangą kvantinių technologijų srityje.
Dr. Reynion pabrėžė, kad sparčiai kuriamos naujos kvantinių tinklų taikymo sritys ir kad artimiausiu metu žadamas tolesnis proveržis.
